- skriausmas
- skriaũsmas sm. (4) žr. skriauda: 1. Matęs [žmogus] visur visokias nedorybes, paleistuvystes, skriausmus ir žmogžudystes Sln. Kenčia skriausmus ir pažeminimą rš. Našlių ir našlaičių skriausmas, ašaros nepajudina užkietėjusių širdžių rš. 2. Par suktumą, su skriausmu kitų begyvendamas, daug pinigėlių susidėjo LMD(Sln). Ponas mano skriausmo nenorėsi ir sugrąžinsi pinigus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
